Jurbarko katalikų parapijos Švč. Trejybės bažnyčia

Jurbarko katalikų parapijos Švč. Trejybės bažnyčios istorija susijusi su lenkų kunigo vardu. Medinę bažnytėlę pastatė 1430 m. žemaičių vyskupas Mikalojus Dziežgevičius 6 valakų žemėje. 1522 metais karalius Žygimantas II bažnyčią atnaujino. Dabartinėje Švč. Trejybės bažnyčioje Jurbarke gyveno ir kunigavo pirmasis Lietuvos istorijos metraštininkas istorikas Motiejus Strijkovskis.

Motiejus Strijkovskis buvo lenkas, gimė 1547 m. Strikove, Varšuvos vaivadijoje, smulkiųjų bajorų šeimoje. Susidomėjęs Lietuvos praeitimi, metraščiais, paminklais, ėmė rinkti istorinę medžiagą, galvojo parašyti didelį istorinį veikalą. 1574–1575 m. kaip pasiuntinybės narys jis buvo išvykęs į Turkiją. Grįžęs į Lietuvą, prisiglaudė Slucke pas kunigaikštį Jurgį Olelkovičių, kuris buvo kilęs iš Gediminaičių. Jo globojamas, ėmė rašyti pirmąją savo „Kronikos” redakciją ir kitus mažesnius veikalus. Jurgiui Olelkovičiui 1578 m. mirus, Strijkovskis turėjo ieškoti kito mecenato. Jis atsidūrė Varniuose pas Žemaičių vyskupą M. Giedraitį, kuriam ypač rūpėjo, kad būtų parašyta Lietuvos istorija. M. Giedraitis arba pats pasikvietė M. Strijkovskį, arba mielai priėmė kitų rekomenduotą. Vyskupas norėjo istoriką kuo geriau aprūpinti. Strijkovskis buvo karys, keliautojas, nuotykių mėgėjas, bet ne dvasininkas. Todėl jam buvo suteikti žemesnieji (akolito) šventimai ir jis buvo paskirtas Žemaičių vyskupijos kanauninku – vienu iš šešių, tarp kurių buvo ir M. Daukša. Apie Strijkovskio gyvenimą Žemaičiuose maža teišliko žinių. Žinoma tik tiek, kad jis rezidavo pačiuose Varniuose, tuo išsiskirdamas iš visų kanauninkų, savo namuose laikė jauną našlę, be to, kaip ir kiti kanauninkai, turėjo dar savo parapiją (buvo Jurbarko klebonas). Paskutinė žinoma jo gyvenimo data yra 1586 m. Parašyti Lietuvos istoriją tuo metu buvo itin aktualu. Suintensyvėjus kultūriniam gyvenimui, jos labai pageidavo feodalinė diduomenė, kuriai nepakako vien metraščių. Be to, Lietuvos istorija darėsi būtina atrama, kovojant dėl valstybinio savarankiškumo po Liublino unijos. Todėl Strijkovskis su savo interesais, žiniomis, patirtimi, pradėtais darbais buvo labai reikalingas. Varniuose lenkų kalba jis parašė Lietuvos ir kelių kitų kraštų istoriją („Kronika Polska, Litewska, Żmódzka i wszystkiej Rusi”), kuri buvo išleista Karaliaučiuje 1582 m. Sutrumpintai ji vadinama „Kronika”. Tai buvo pirmoji spausdinta Lietuvos istorija.

Nuotraukos autorius Matas Stankaitis.
2017 m. balandžio mėn. Švč. Trejybės katalikų bažnyčia

Lenkijos institutas Vilniuje / Instytut Polski w Wilnie

www.lenkijosinstitutas.lt
 
Anna Pilarczyk-Palaitis   
Tel.:    (8 5) 266 0668
El. paštas: anna.pilarczyk@lenkijosinstitutas.org
 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

http://www.lmnsc.lt  
Rasa Rutkauskienė
   
Tel.:     (8 5) 267 1930
El. paštas: rasa.rutkauskiene@lmnsc.lt

Organizatoriai neatsako už skelbiamos informacijos turinį bei už galimus trečiųjų šalių teisių pažeidimus. Atsakomybė už skelbiamos informacijos turinį tenka konkretaus projekto dalyviams