Piadzewicz šeimos koplyčia


Nuotraukos autorius Matas Stankaitis. 2017 m. balandžio mėn. Piadzewicz šeimos koplyčia Jurbarko kapinėse

Vienas didingas raudonų plytų statinys liudija apie mūsų krašte gyvenusius žmones, jų tradicijas, papročius. Dauguma gyvenusių bajorų buvo lenkai. Jie laikė save kilmingais. O tai atsispindėjo ir laidojimo papročiuose. Jiems buvo per žema laidotis toje pačioje žemėje su lietuviais valstiečiais. Kad įrodytų savo pranašumą, kapinėse statėsi panteonus. Senosiose Jurbarko kapinėse žvilgsnį patraukia raudonų plytų koplyčia. Manoma, kad ji pastatyta 1857 metais. Ir joje palaidota lenkų Piadzewicz šeima. Apie tai liudija du įrašai, rasti ant koplyčios.

Ant jų užrašyta:

KAZIMIERZ PIADZEWICZ
Radca kolegialny i kawaler orderów
Ur. 1809 r. zm. 1897 m.
Tę pamiątkę poświęca żona

KAZIMIERAS PIADZEWICZ
Kolegijos patarėjas ir ordino kavalierius
Gimė 1809 m. – mirė 1897 m.
Tą atminimą pašvenčia žmona

Tu spoczywają zwłoki
Ś. P.
ANNY PIADZEWICZ
Ur. 1812 r.  zm. 1899 r. 18 Grudnia
WIECZNE ODPOCZNIENIE

Čia guli
Šventos atminties žmogus
ANNA PIADZEWICZ
Gimė 1812 m. – mirė 1899 m.
AMŽINĄ ATILSĮ

Tikslių duomenų apie koplyčią nėra. Bet žmonės pasakoja, kad baudžiavos laikais aplink ją stovėdavo ūkiniai pastatai, buvęs kumetynas. Visa tai priklausė Piadzewicz šeimai, kuri po mirties ir buvo palaidota šioje koplyčioje. Aplinkui pradėti laidoti žmonės, taip kapinės išsiplėtė. Galima sakyti, kad koplyčia – tai tarsi Piadzewicz šeimos palikimas ir įrodymas, kad lenkų būta Jurbarke.

Koplyčia turėjo du langus ir įėjimą. Joje buvo iškastas rūsys, kuriame buvo laidojami bajorų šeimos palaikai. Rūsio anga uždengta, o viršuje iki 1923 m. buvo laikomos mišios lotynų kalba. Koplytėlėje buvo įrengtas altorius, ant sienų, kurios buvo nudažytos baltai, pakabinti šventųjų paveikslai. Kunigui patarnaudavo vaikai, kurie taip pat turėjo atsakyti lotyniškai. Koplyčioje dažniausiai vykdavo Gegužinės pamaldos, Mirusiųjų pagerbimo mišios. Senųjų žmonių atmintyje išlikusios kai kurių kunigų pavardės, kurie laikė Šv. Mišias: Grigaitis, Bikinas.

„Raudonų plytų koplyčioje senais laikais buvo laikomos pamaldos. Prisimenu, kad ir mane dar vaiką vesdavosi į pamaldas koplyčioje. Ateidavo gimnazistai, su triūbomis grodavo giesmes. Rūsyje buvo įrengtos kriptos, kur laidojo vienos kilmingos lenkų šeimos žmones. Jie buvo pašarvoti metaliniuose karstuose ir užmūryti angose. Sklido garsas, kad atsirado vagių, plėšikų, kurie lenda į rūsį ir ieško grobio. Mama pasakojo, kad vienas vaikas net movęs žiedą nuo ponios rankos, kuri stipriai sujudėjo. Vaikinas stipriai išsigandęs ir pradėjęs sirgti. Vagys koplyčia naudojosi kaip slėptuve savo grobiui pasidėti. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia buvo stipriai suniokota, tad valdžia įsakė visas angas užmūryti.

Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai patekus į Sovietų Sąjungos sudėtį, katalikų religija buvo uždrausta. Ši koplyčia nebuvo išimtis. Joje pamaldos jau nebevyko. Šį panteoną žmonės pradėjo niekinti. Pradėjo kurti įvairiausius bauginančius pasakojimus. Kalbėdavo, kad žmonės apsirengdavo baltomis paklodėmis ir vaizduodavo numirėlius. Dėl tokių poelgių valdžia buvo priversta langus ir duris užmūryti, kad niekas vidun nepatektų.“ (Kraštotyros darbas „Jurbarkiškės mokytojos Danutės Baužaitės-Norkaitienės pasakojimai“, užrašė 11 kl. mokinės A. Lukošiūnaitė, Sigita Meškauskaitė, Edita Naujokaitė, 2003 m. balandžio mėn.).

Lenkijos institutas Vilniuje / Instytut Polski w Wilnie

www.lenkijosinstitutas.lt
 
Anna Pilarczyk-Palaitis   
Tel.:    (8 5) 266 0668
El. paštas: anna.pilarczyk@lenkijosinstitutas.org
 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

http://www.lmnsc.lt  
Rasa Rutkauskienė
   
Tel.:     (8 5) 267 1930
El. paštas: rasa.rutkauskiene@lmnsc.lt

Organizatoriai neatsako už skelbiamos informacijos turinį bei už galimus trečiųjų šalių teisių pažeidimus. Atsakomybė už skelbiamos informacijos turinį tenka konkretaus projekto dalyviams