Adomas Mickevičius

Adomas Mickevičius – Lietuvos ir Lenkijos poetas. Jis įėjo į pasaulinę literatūrą kaip kovingas romantikas: karštai gynė tautos ir asmenybės teisę į laisvę, protestavo prieš baudžiavą, kvietė į kovą prieš galingą anuomet reakcijos tvirtovę – carizmą. Visokeriopai puoselėjo meilę gimtajam kraštui bei jo istorijai. Kaip ir kiti to meto romantikai, skelbėsi esąs „gente lithuanus, natione polonus“ (dab. liet. lietuviška tautybė, lenkiška pilietybė).

1819 m. baigęs universitetą būsimas poetas paskirtas mokytojauti į Kauno apskrities mokyklą. Į 4000 gyventojų dydžio Kauną jis atvyko 1819 m. rudenį, jau prasidėjus mokslo metams.

Buvo apgyvendintas pastate Rotušės aikštėje, kuriame dabar veikia Jėzuitų gimnazija. Butą antrame aukšte, buvusio vienuolyno celę, sudarė vienas kambarys ir siauras prieškambaris. Šalti viduramžiški skliautai, skurdi aplinka slėgė jaunuolį. Savo gyvenimą ir darbą jaunasis mokytojas apibūdino taip: „Visad sėdžiu vienas, pažįstamų neturiu ir nepageidauju susipažinti. Pasivaikščioti, nors ir labai mėgstu, neinu, nes trūksta laiko. Mirčiau iš nuobodulio, jeigu ne darbo griūtis ir jūsų laiškai. Vienintelis atpildas – darbas mokykloje, mokinių meilė ir darbo nauda.“ Dabar A. Mickevičiui atminti Kauno jėzuitų gimnazijoje yra jam dedikuotas kabinetas, kurio puošmena – sparnuota frazė „Palaiminti tebus tie metai, kur praėjo...“


54°53'44.6"N 23°53'08.1"E54.895723, 23.885574


Taip pat Mickevičiui teko pagyventi Perkūno name, kuriame vyko ir pamokos. Dėstė visuotinę literatūrą, lotynų kalbą, antikinę istoriją, poetiką, retoriką, bendrąją gramatiką ir net politinę ekonomiją. Daugelio dalykų dėstymas pareikalavo iš jauno mokytojo nemažai darbo ir laiko. Trūko pedagoginių ir metodinių žinių, bet jis stengėsi gerai atlikti savo pareigas. Uoliai rašė užrašus, iš kurių skaitydavo, o žemesnėse klasėse diktuodavo mokiniams, nes vadovėlių nebuvo. Adomui Mickevičiui atminti Perkūno name yra jo ekspozicija su poeto biustu, knygomis bei baldais.

 

54°53'44.2"N 23°53'10.9"E54.895610, 23.886357

Jaunasis kūrėjas įkvėpimo sėmėsi iš ilgų pasivaikščiojimų Girstupio slėniu. Jo viduryje tebestūkso akmuo, kuriame, pasak legendos, Mickevičius iškalė dvi raides – A.M. Jos žymi ne romantiko inicialus, o pirmąsias įsimylėjėlių vardų raides. Kita versija teigia, jog slėnį Adomo Mickevičiaus vardu 1823 m. pavadino jo draugai, kurie akmenyje iškalę jo inicialus su data. Ėmus per Kauną tiesti geležinkelį, buvo išleistas įsakymas surinkti visus Kauno apylinkių akmenis, bet kažkas šį akmenį paslėpė – užkasė į žemę. Šiuo metu jis yra paskelbtas saugomu ir vadinamas Adomu Mickevičiaus vardu. Vis dėlto naujai susikurtą idilę sugriovė Marilės ir grafo Putkamerio vedybos 1821 m. žiemą, dėl kurių Mickevičius išgyveno širdį veriančią dramą. Poetas Kaune parašė dramą „Vėlinės“ bei „Adomo“ dainą, garsiąją „Filaretų dainą“, „Odę jaunystei“, kurią filomatai gerai įvertino ir kuri tapo poeto draugų ir amžininkų himnu, išreiškiančiu pažangaus jaunimo siekius. Kaune jis sukūrė ir daug baladžių, romansų, tokių kaip „Marilės kalnelis“, „Lelija“, „Myliu“ „Svitezis“, „Svitezietė“, „Žuvytė“ ir kt.



54°53’56.08“N 23°23‘57’04.68 54.898911, 23.951299

Lenkijos institutas Vilniuje / Instytut Polski w Wilnie

www.lenkijosinstitutas.lt
 
Anna Pilarczyk-Palaitis   
Tel.:    (8 5) 266 0668
El. paštas: anna.pilarczyk@lenkijosinstitutas.org
 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

http://www.lmnsc.lt  
Rasa Rutkauskienė
   
Tel.:     (8 5) 267 1930
El. paštas: rasa.rutkauskiene@lmnsc.lt

Organizatoriai neatsako už skelbiamos informacijos turinį bei už galimus trečiųjų šalių teisių pažeidimus. Atsakomybė už skelbiamos informacijos turinį tenka konkretaus projekto dalyviams