5. Lenkiškosios atminties „salos“ Kaune

Miestiečių savivokoje ir populiariame miesto įvaizdyje yra susiklostęs požiūris, kad Kaunas – lietuviškiausias Lietuvos miestas. Iš dalies šis požiūris pagrįstas. Tarp abiejų pasaulinių karų, kuomet Kaunui teko laikinosios sostinės vaidmuo, svarbiausios Lietuvos valdžios, kultūros, mokslo įstaigos lėmė sparčią miesto lituanizaciją. Nors dar Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinės Vokietijos valdžios nurodymu atliktas gyventojų surašymas rodė, kad Kaune lietuviškai kalbėjo tik 6 proc. gyventojų (plg. Vilniuje – 2 proc.), o Kauno miesto tarybos posėdžiai dviem, lietuvių ir rusų, kalbomis buvo protokoluojami iki 1929 m.

Po Pirmojo pasaulinio karo įsibėgėjęs nacionalinių valstybių formavimasis Vidurio Rytų Europoje lėmė, kad tautinės, o pagrečiui ir teritorinės, skirties požymiu tapo kalba. O nacionalinių valstybių atsiradimas lėmė ir tautinės mažumos sąvokos, kaip ji apibrėžiama šiandien, atsiradimą. Taip lenkai lietuvių dominuojamoje valstybėje tapo mažuma. Lietuvių ir lenkų santykius, be abejo, sunkino nesutarimai dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto, į kurį abi pusės turėjo savų pretenzijų ir savų argumentų joms pagrįsti. Šie įvykiai lėmė, kad 1920–1938 m. Lietuva ir Lenkija nepalaikė diplomatinių santykių. O lenkų situacija Lietuvoje bei lietuvių situacija Lenkijoje buvo nužymėta retorsijos politikos.

Antrojo pasaulinio karo nulemta sovietinė prievarta, uždariusi lietuvius ir lenkus į didžiausią pasaulyje tautų kalėjimą, suartino porą dešimtmečių susipriešinusias nacijas. Šiandienos nepriklausomų valstybių santykiai rodo, kad, net ir veikiant iš praeities paveldėtiems stereotipams, bendros Europos idėja nutrina ankstesnius riboženklius tarp dviejų valstybių ir jų tautų.

Keliautojui siūlomas maršrutas po vietas, susijusias su lenkų bei lenkams artimų lietuvių individualia ir kolektyvine veikla Kaune, yra sąmoningai pavadintas „salomis“ – mieste istoriškai nesusiformavo vienalytis lenkų rajonas. Iki XVIII a. pab.–XIX a., t. y. ATR padalijimų, carinės valdžios įsitvirtinimo ir moderniųjų nacijų susiformavimo, anot Zigmanto Kiaupos tyrimų, Kaunas išliko lietuviškas miestas. Sąlytį su lenkiškąja kultūra veikiau rodė XVII a. miesto, kaip ir visos LDK, viešajame gyvenime išplitęs lenkų kalbos vartojimas. XV–XIX a. Kauno kontaktai su Lenkija buvo ūkiniai (prekyba su Gdansku) ir simboliniai (XIX a. jungtys tarp Užnemunės ir Rusijos imperijos Kauno gubernijos). Vietos lenkakalbės kultūros atstovai – tai dažniausiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija išauklėti Lietuvos bajorai. Šiuos kontaktus su lenkiškąja kultūra pabandėme parodyti maršrute.

Tarpukario objektai, rodantys lenkų gyvenseną Kaune, apima labai platų veiklų spektrą: nuo pirmųjų, bandymo pakeisti geopolitinę realybę (POW sukilimas) iki kasdienių kultūrinių praktikų (lenkų studentų ir lenkams artimų mokslininkų darbai anuometiniame Vytauto Didžiojo universitete, lenkų švietimo draugijos veikla, lenkų diplomatinis korpusas ir pan.). Būtent šiuo laiku Kaune susiformuoja lenkų tautinės mažumos veiklos centrai, mieste veikia atskiri lietuvių veikėjai, artimi lenkams. Prie pirmųjų dviejų grupių dera ir Varšuvos neoficialieji, o nuo 1938 m. ir oficialieji atstovai.

Sovietinis laikotarpis skurdus lenkiškojo palikimo Kaune. Niveliuojanti ir rusifikuojanti sistema naikino tautinio identiteto ženklus, nesvarbu, ar jie lietuviški, ar lenkiški. Todėl simboliškai lenkiškųjų „salų“ paieškas Kaune pabaigia paminklas popiežiui Jonui Pauliui II – žmogui, reikšmingai prisidėjusiam prie abiejų tautų bendrystės atgaivinimo.

Lankytinų objektų (17 aprašų, 20 taškų) ir su jais susijusių žmonių aprašą sudaro darbo autorių surinkta informacija. Objektai ir su jais susiję asmenys išdėstyti chronologine tvarka. Kiekvieno aprašo pabaigoje skaitytojui pateikiamas literatūros sąrašas, kuriuo remiantis parengtos anotacijos. Smalsaujantiems jis gali praversti išsamesnei pažinčiai su minimais žmonėmis, vietomis, praeities procesais. Darbas iliustruotas autorinėmis Martyno Anikanovo nuotraukomis. Šalia objektų pateikiamos jų koordinatės.

Nemunas
Nemunas

XIV–XVIII a. vakarinėje Europos dalyje išaugus medienos ir grūdų paklausai, Nemunas tapo vienu iš svarbiausių upių transporto kelių žemyne.

Plačiau
Adomas Mickevičius Kaune
Adomas Mickevičius Kaune

Adomas Mickevičius (1798–1855) – lietuvių ir lenkų poetas, publicistas, dėl kurio tautinės priklausomybės iki šiol intensyviai ginčytasi...

Plačiau
Aleksoto tiltas
Aleksoto tiltas

Aleksoto tiltas – tai simbolinė jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, arba lietuviškų žemių, XIX a. išskaidytų tarp Rusijos imperijos, ir tos pačios imperijos kontroliuojamos Lenkijos karalystės.

Plačiau
Vaclovo Zatorskio fotoateljė prie Miesto sodo
Vaclovo Zatorskio fotoateljė prie Miesto sodo

Vaclovas Zatorskis (1862–1926) – žymiausias XIX a. Kauno fotografas, pagal kilmę – lenkas.

Plačiau
Aleksandro Perkovskio (Perkausko) kavinė
Aleksandro Perkovskio (Perkausko) kavinė

Laisvės alėjoje XIX a. pab.–XX a. 3 deš. veikusi Aleksandro Perkovskio kavinė, cukrainė ir saldumynų dirbtuvė, amžininkų praminta „lenkų koridoriumi“, kurį laiką buvo bene vienintelė kavinė Kaune, todėl ten žmonės aktyviai rinkosi sužinoti visų to meto naujienų.

Plačiau
Pirmasis Kauno miesto muziejus. Tadas Daugirdas ir Vladislovas Starevičius
Pirmasis Kauno miesto muziejus. Tadas Daugirdas ir Vladislovas Starevičius

Tadas Daugirdas (1852–1919) – archeologas, dailininkas, muziejininkas, plačių interesų kultūrininkas, savo veikla susaistęs Lietuvą ir Lenkiją.

Plačiau
Kauno apygardos teismo rūmai – POW narių teismo vieta
Kauno apygardos teismo rūmai – POW narių teismo vieta
Plačiau
Vytauto Didžiojo universitetas ir Mykolas Römeris
Vytauto Didžiojo universitetas ir Mykolas Römeris

Mykolas Römeris (1880–1945) – Lietuvos konstitucinės teisės tėvas.

Plačiau
Seserys Sofija ir Jadvyga Chodakauskaitės Kaune
Seserys Sofija ir Jadvyga Chodakauskaitės Kaune

Jos kuruojamos organizacijos ėmėsi priemonių sumažinti kūdikių ir gimdyvių mirtingumą. Sąjungos, įsteigti sveikatos centrai rūpinosi 30 proc. visų Lietuvos gyventojų sveikata, o Kaune įsteigtas „Motinos ir vaiko“ muziejus tapo svarbiausiu visuomenės sveikatos švietimo centru.

Plačiau
Namas, kuriame gyveno Juozapas Albinas Herbačiauskas
Namas, kuriame gyveno Juozapas Albinas Herbačiauskas

2011 m. miesto centre ant namo (Kęstučio g. 58) atidengta memorialinė lenta su užrašu „Šiame name 1929–1932 m. gyveno žymus lietuvių ir lenkų kultūrų ir visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūros kritikas, tautinio lietuvių atgimimo puoselėtojas Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944)“.

Plačiau
Balio ir Vandos Sruogų namas. Vanda Daugirdaitė-Sruogienė
Balio ir Vandos Sruogų namas. Vanda Daugirdaitė-Sruogienė

Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997) – istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja, rašytojo ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Balio Sruogos žmona.

Plačiau
Lenkų kredito draugijos rūmai (dab. K. Donelaičio g. 76)
Lenkų kredito draugijos rūmai (dab. K. Donelaičio g. 76)

Pastatas (1932 m.), suprojektuotas architekto E. A. Fryko, bendradarbiavusio su lenkų tautine mažuma statant ir kitus jos pastatus Kaune (pvz., gimnaziją).

Plačiau
Leidybos įmonės „Omega“ pastatas. Virš pagrindinių durų – raidė Ω
Lenkų leidybos bendrovės „Omega“ pastatas (dab. E. Ožeškienės g. 16)

Pastatas atsirado kaip lenkų knygų leidybos bendrovės „Omega“ būstinė (virš pagrindinio įėjimo iki šiol yra graikiška raidė Ω – aliuzija į pastato savininkus).

Plačiau
Lenkų Adomo Mickevičiaus gimnazijos pastatas
Adomo Mickevičiaus lenkų gimnazija (dab. S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija, Miško g. 1)

Adomo Mickevičiaus lenkų gimnazija (lenk. Gimnazjum Polskie im. Adama Mickiewicza) – privati bendrojo lavinimo mokykla, veikusi Kaune nuo 1919 iki 1940 metų.

Plačiau
Viešbučio ir restorano „Metropolis“ fasadas
Viešbutis „Lietuva“ (arba „Metropolis“, dab. Laisvės al. 68) ir jo gyventojai: Tadeuszas Katelbachas, Leonas Mitkiewiczius

1938 m. Kaune atsirado Lenkijos konsulatas, o diplomatinio korpuso atstovai įsikūrė „Metropolio“ (tuo metu – „Lietuvos“) viešbutyje.

Plačiau
Lenkijos pasiuntinybė Kaune (dab. Kęstučio g. 38)
Lenkijos pasiuntinybė Kaune (dab. Kęstučio g. 38)

Lenkijos pasiuntinybės kanceliarija 1938 m. buvo įsikūrusi tuometiniame viešbutyje „Lietuva“ (buv. „Metropolis“).

Plačiau
Paminklas popiežiui Jonui Pauliui II Santakos parke
Paminklas popiežiui Jonui Pauliui II Santakos parke

Popiežius 1993 m. rugsėjo 4–8 d. lankėsi Lietuvoje. Tai buvo pirmasis ir kol kas vienintelis popiežiaus vizitas Lietuvos istorijoje.

Plačiau
Lenkijos institutas Vilniuje / Instytut Polski w Wilnie

www.lenkijosinstitutas.lt
 
Anna Pilarczyk-Palaitis   
Tel.:    (8 5) 266 0668
El. paštas: anna.pilarczyk@lenkijosinstitutas.org
 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

http://www.lmnsc.lt  
Rasa Rutkauskienė
   
Tel.:     (8 5) 267 1930
El. paštas: rasa.rutkauskiene@lmnsc.lt

Organizatoriai neatsako už skelbiamos informacijos turinį bei už galimus trečiųjų šalių teisių pažeidimus. Atsakomybė už skelbiamos informacijos turinį tenka konkretaus projekto dalyviams