Aleksandro Perkovskio (Perkausko) kavinė

Laisvės alėjoje XIX a. pab.–XX a. 3 deš. veikusi Aleksandro Perkovskio kavinė, cukrainė ir saldumynų dirbtuvė, amžininkų praminta „lenkų koridoriumi“, kurį laiką buvo bene vienintelė kavinė Kaune, todėl ten žmonės aktyviai rinkosi sužinoti visų to meto naujienų. Taip pat ši kavinė atliko labai svarbų vaidmenį Kauno bohemos istorijoje. Čia rinkosi labai skirtingų gabumų rašytojai, aktoriai, kitų sričių menininkai, įvairių veiklų intelektualai, norintys pasisemti naujų idėjų, aptarti tam tikrus kūrinius ar įvykius, pasidalinti savo kūryba, pabendrauti su bendraminčiais ar kaip tik įsivelti į diskusiją su opoziciją palaikančiais žmonėmis. Perkovskio kavinėje, priešingai negu „Metropolio“ restorane, buvo laukiami visi bohemiškojo, inteligentiškojo gyvenimo atstovai ar bendraminčiai, nereikėjo būti žinomam ar pažinoti garsių žmonių, jog ten patektum. Dėl cukrainėje besilankančių žmonių buvo jaučiamas kitoks gyvenimo būdas – laisvesnis, labiau besipriešinantis sistemai. 1928 m. renovuojant pastatą, cukrainė buvo uždaryta, o po 3 metų duris ten atvėrė „Lituanikos“ kavinė, kuri pasižymėjo lietuviškumu bei nedidelėmis kainomis, taip pat čia grojo garsusis laikinosios sostinės Hofmeklerio orkestras. Tačiau kavinė ilgai neišsilaikė ir 1936 m. ją pakeitė „Monikos“ kavinė. Po 1939 m. renovacijos šioje vietoje buvo įrengta estrada orkestrui, atskiri kambariai šachmatų, domino bei tuo metu labai tarp aukštuomenės išpopuliarėjusio žaidimo – bridžo partijoms. Na, o septintajame dešimtmetyje šioje vietoje atsidarė baras „Orbita“. Pagrindinis aspektas, dėl ko ši vieta susilaukė didžiulio dėmesio, buvo tai, jog čia veikė naktinis baras su erotizuota programa. Tikro striptizo čia nebuvo, tačiau žmonės galėjo pamatyti tokius šokius kaip kankanas ar erotinių kino vaizdelių. Pasižymėjo Juozo Ruzgo sukurti 3–4 minučių trumpametražiai filmukai (pvz., „Rudens etiudai“, „Malūnininko duktė“), vaizduojantys pusnuoges ar visiškai nuogas moteris. Jie čia rodyti iki 1972 m., t. y. Romo Kalantos susideginimo miesto sode. XX a. 10 deš. pastatą įsigijo Vilniaus bankas ir jame iki šios dienos tebeveikia SEB bankas.



Koordinatės: 54°53'51.8"N 23°54'33.8"E

Lenkijos institutas Vilniuje / Instytut Polski w Wilnie

www.lenkijosinstitutas.lt
 
Anna Pilarczyk-Palaitis   
Tel.:    (8 5) 266 0668
El. paštas: anna.pilarczyk@lenkijosinstitutas.org
 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

http://www.lmnsc.lt  
Rasa Rutkauskienė
   
Tel.:     (8 5) 267 1930
El. paštas: rasa.rutkauskiene@lmnsc.lt

Organizatoriai neatsako už skelbiamos informacijos turinį bei už galimus trečiųjų šalių teisių pažeidimus. Atsakomybė už skelbiamos informacijos turinį tenka konkretaus projekto dalyviams