Seserys Sofija ir Jadvyga Chodakauskaitės Kaune

Seserys Chodakauskaitės yra žinomos kaip vienos įtakingiausių moterų Lietuvoje XX a. pirmosios pusės Lietuvoje. Tautinio atgimimo ir 1918–1940 m. Lietuvoje jos, gimusios lenkų bajorų šeimoje, tapo dviejų įtakingiausių valstybės vyrų (prezidento ir premjero) žmonomis ir per juos darė didžiulę įtaką savo laikų visuomenei.

Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė (1885–1968). Jos sutuoktinis – teisininkas, vertėjas, filosofas, Lietuvos Tarybos pirmininkas bei pirmasis ir paskutinysis tarpukario Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jos pažintis su A. Smetona įvyko vaikystėje, kai Sofijai buvo dešimt metų ir ji padėjo Antanui mokytis kalbų. Pažinties, po devynerių metų pasibaigusios santuoka, iniciatorius buvo lingvistas Jonas Jablonskis. Ryškiausias Smetonų poros indėlis susijęs su 1926–1940 m. laikotarpiu, kai pora gyveno Prezidentūroje (dab. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus filialas). Prezidento žmona tapo aktyvia viešojo gyvenimo dalyve, labdaros organizatore. Visuomenė tikėjo, kad ji darė didžiulę įtaką vyro politiniams sprendimams. Yra išlikę vaizdo įrašų, kur prezidento pasijodinėjimo su užsienio valstybių diplomatiniais atstovais metu vienintelė esanti moteris – Sofija Smetonienė. Sofija, be kita ko, spaudoje ir karikatūrose kaltinta už daugelį vyro politikos nesėkmių.

Jadvyda Chodakauskaitė-Tūbelienė (1891–1988) – Lietuvos Respublikos ilgamečio ministro pirmininko ir Tautininkų partijos vadovo Juozas Tūbelio žmona. Pagrindiniai jos visuomemės veiklos nuopelnai yra aptariami bendrame moterų organizacijų darbo Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu kontekste. Jadvyga su savo vyru Kaune gyveno Tūbelių viloje (dab. Dailės gimnazija). Tėvų tvirtas, patriotiškas auklėjimas, skatinantis gerbti savo kalbą bei kultūrą, ir sesers namuose Vilniuje organizuojami lietuvių inteligentų susirinkimai ir politinės diskusijos buvo pagrindinės priežastys, lėmusios Jadvygos ryžtą veikti Lietuvos labui. Būtent ji, išsilaikiusi egzaminus istorijos ir klasikinių kalbų fakultete, tapo pirmąja moterimi dėstytoja Lietuvoje. Kadangi turėjo daugelio Lietuvos Tarybos narių pasitikėjimą, po Pirmojo pasaulinio karo jai buvo patikėta atlikti svarbius pavedimus užsienyje. Taip pat ji tapo viena pirmųjų moterų tarpukario Lietuvos Respublikoje, dirbusia diplomatinėje tarnyboje. Ji su bendramintėmis siekė sujungti visas moterų socialinės veiklos bei labdaros organizacijas bei plėsti jų veiklą. Jos kuruojamos organizacijos ėmėsi priemonių sumažinti kūdikių ir gimdyvių mirtingumą. Sąjungos, įsteigti sveikatos centrai rūpinosi 30 proc. visų Lietuvos gyventojų sveikata, o Kaune įsteigtas „Motinos ir vaiko“ muziejus tapo svarbiausiu visuomenės sveikatos švietimo centru. Jadvyga buvo renkama daugelio moterų organizacijų vadove, nes turėjo pelniusi didžiulį visuomenės pasitikėjimą už savo nuopelnus. Antrojo pasaulinio karo metu po vyro mirties pabėgo į Ameriką, kad apsaugotų savo neįgalią dukrą Mariją.

Koordinatės:
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune 54°53'51.2"N 23°53'50.6"E
Tūbelių vila Kaune (dab. Kauno dailės gimnazija) 54°54'03.0"N 23°55'26.7"E

Lenkijos institutas Vilniuje / Instytut Polski w Wilnie

www.lenkijosinstitutas.lt
 
Anna Pilarczyk-Palaitis   
Tel.:    (8 5) 266 0668
El. paštas: anna.pilarczyk@lenkijosinstitutas.org
 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

http://www.lmnsc.lt  
Rasa Rutkauskienė
   
Tel.:     (8 5) 267 1930
El. paštas: rasa.rutkauskiene@lmnsc.lt

Organizatoriai neatsako už skelbiamos informacijos turinį bei už galimus trečiųjų šalių teisių pažeidimus. Atsakomybė už skelbiamos informacijos turinį tenka konkretaus projekto dalyviams