Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai

Dvaras išsidėstęs 29 km į pietus nuo Vilniaus, Vilnius–Lydos kelyje, kairiajame Merkio upės krante.

XIX a. Lietuvoje buvo daug dvarų, bet anaiptol ne visi buvo paženklinti intelektine aura kaip Jašiūnų dvaras. XIX a. jis netgi buvo lenkų kultūros centras, nors tada Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Jašiūnai tais laikais buvo viena iš ramiausių vietovių, tai buvo ideali vieta, kur buvo galima mėgautis tikros žmogiškos laimės kupinu gyvenimu, sekti ir už privačios erdvės vykstančius įvykius, pasaulio naujienas, – ten galėjo rinktis mokslininkai, poetai ir tų laikų žymiausi žmonės. Nuo XV a. iki XVIII a. pab. Jašiūnų žemės priklausė kunigaikščiams Radviloms, turtingiausiai ano meto didikų giminei, turėjusiai 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2032 dvarus ir daugiau kaip 10 000 kaimų.

XIX a. pradžioje iš nusigyvenusių Radvilų dvarą nupirko Lietuvos tribunolo Kelių departamento viceministras Ignotas Balinskis. Po jo mirties dvaras atiteko jaunesniajam sūnui Mykolui Balinskiui. Kai 1820 m. Mykolas Balinskis vedė Sofiją Sniadeckytę, dvare dažnai pradėjo lankytis ir Sniadeckių šeima. Dvaro rūmai pastatyti per 1824–1828 m. Jono Sniadeckio, Vilniaus universiteto rektoriaus, astronomijos ir matematikos profesoriaus, iniciatyva ir lėšomis. Kartu su Sniadeckiu į dvarą atkeliavo Vilniaus universiteto akademinė dvasia. Kitaip tariant, dvaras tampa intelektualine sala, į kurią mielai plaukia tuometinis literatūrinis elitas. Be Balinskių ir Sniadeckių šeimos narių, dvarą savo apsilankymu pagerbdavo literatas Ignacijus Šidlovskis, profesoriai medikai Adomas Ferdinandas Adomavičius ir Juozapas Mianovskis, Didžiųjų Šalčininkų dvaro savininkas Karolis Ferdinandas Vagneris, reformatorius ir Paulavos respublikos kūrėjas Povilas Ksaveras Bžostovskis, poetas Julijus Slovackis, mokslininkas botanikas Stanislovas Bonifacas Jundzilas ir kiti.

Vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmai turi ampyro ir romantizmo bruožų. Manoma, kad tai vienas geriausių architekto Karolio Podčašinskio kūrinių. Jie dviaukščiai, simetriškos kompozicijos, stačiakampio plano, su dorėninėmis kolonomis rytų pusėje. Rūmų viduje dauguma patalpų su veidrodiniais skliautais, antrajam aukštui būdinga gausi puošyba. M. Balinskis buvo sukaupęs per 3 tūkstančius vertingų knygų, tarp jų – statutai, herbariumai, vertingi autografai. Taip rūmai tapo kultūros židiniu, kuriame žmonės skaitydavo knygas, rašydavo laiškus, memuarus ir atminimų albumus, proginę poeziją ir dramaturgiją, kurdavo muziką ir tapydavo, diskutavo ir svajojo apie laisvą Tėvynę.

Dvaro istorija buvo kupina įvykių, čia rinkdavosi 1831 ir 1863 m. sukilimų dalyviai ir jų rėmėjai, buvo slaugomi sužeistieji.

Dvaras priklausė Balinskių šeimai iki 1939 m. rugsėjo. Po Mykolo valdė jo sūnus Konstantinas, toliau – anūkai Stanislovas ir Jonas. Proanūkė Ona Balinskytė-Soltanienė tapo paskutine savininke. Ji su vaikais 1940 m. pradžioje pabėgo nuo Sovietų į Angliją.

Sovietų okupacijos laikais dvaras buvo apleistas.

Tik 2015 m. buvo pradėti Jašiūnų dvaro restauravimo darbai. Dvaras ir vėl suspindėjo visa savo grožybe. Juo susidomėjo labai daug žmonių, tik per vienus metus dvarą aplankė apie 13 tūkstančių lankytojų. Dabar dvare dažnai vyksta spektakliai, koncertai, parodos, knygų pristatymai ir edukacinė veikla. Džiaugiamės,  nes XIX a. intelektualinė dvasia į Jašiūnus mažais žingsniais grąžinama.

Lenkijos institutas Vilniuje / Instytut Polski w Wilnie

www.lenkijosinstitutas.lt
 
Anna Pilarczyk-Palaitis   
Tel.:    (8 5) 266 0668
El. paštas: anna.pilarczyk@lenkijosinstitutas.org
 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

http://www.lmnsc.lt  
Rasa Rutkauskienė
   
Tel.:     (8 5) 267 1930
El. paštas: rasa.rutkauskiene@lmnsc.lt

Organizatoriai neatsako už skelbiamos informacijos turinį bei už galimus trečiųjų šalių teisių pažeidimus. Atsakomybė už skelbiamos informacijos turinį tenka konkretaus projekto dalyviams